Šis, socioekonominių transformacijų laikotarpis ir pokyčiai, su kuriais šeima susiduria, neišvengiamai ima klibinti šeimos tarpusavio santykius. Šiandien šeimos nariai taikosi prie aplinkos pokyčių, kurie gali būti teigiami arba neigiami, kaip bebūtų keista, kiekvienu atveju šeima išgyvena krizę ir prisitaiko arba ne. Šeimos sistema (jei laikysime šeimą kaip mažą grupę) palaiko savo pusiausvyrą, kurioje pasikeitimai toleruojami iki tam tikrų ribų. Kuomet ribos yra peržengiamos arba, jei ribų išvis nėra- šeimos tarpusavio santykiams kyla rimtas pavojus, kuris atliepia vaikų elgesį. Tai reiškia, jog šeimos problemos dažnai atsispindi vaikuose. Kuomet susiduriame su neprognozuojamu, destruktyviu vaiko elgesiu, galime įtarti netinkamą vaiko auklėjimą, tėvų priklausomybes, tėvų meilės vaikui stoką, netektis patirtas šeimoje ir panašiai.

Tarp kitko, netektį nebūtinai atspindi mirtis, netekti galime ir ribų, daiktų, gyvenamosios vietos, draugų, poilsio ir pan. Tai reiškia pasikeitimą to, ko negalime susigrąžinti. Svarbu pastebėti, jog neretai tėvai daro klaidą siekdami pakeisti tai, ko neteko, pavyzdžiui: jūsų šeima neteko augintinio, jūsų vaikas labai dėl to sielvartauja, manydami, jog jūsų vaikui palengvės ar pasidarys lengviau – įsigyjate kitą augintinį – ir tai, yra pakankamai didelė klaida, kuri formuoja klaidingus vaiko įsitikinimus ateityje (suaugus). Kaip vaikas gali elgtis suaugęs ar būdamas paaugliu po pastarųjų tėvų klaidų? Neretai vaikai ima nebemokėti reikšti sielvarto ir liūdesio, jie ima manyti, jog tai, ko neteko reikia pakeisti kitu, dėl to neretai priklausomi asmenys, atsikratę vienos priklausomybės greitai užmezga ryšį su kita priklausomybe, paauglė mergina patyrus nelaimingą meilę ima itin dažnai keisti savo gyvenimo partnerius, vaikas praradęs saldainį ima reikalauti kito. Kodėl? Nes jis išmoko tik tokiu būdu pateisinti ir išgyventi savo liūdesį ar sielvartą. Ką reikėtų daryti, kad to išvengti? Viskas labai paprasta. Priimkite vaiko liūdesį ir išgyvenamą sielvartą dėl netekties kaip normalų jausmą, kurį jaučia kiekvienas žmogus, būkite kartu su vaiku, jei jis liūdi, kalbėkitės ir ieškokite tinkamų sprendimo būdų. Neretai vaikams padeda tiesiog jausmų pripažinimas. Trūks plyš liūdinčiam vaikui nesakykite „neliūdėk“, nesiūlykite jam pabūti vienam, nepalikite jo vieno, jei jis neįvardijo vienatvės noro. Jeigu liūdite ir jūs – liūdėkite, verkite kartu. Labai svarbu paaiškinti kodėl verkiate, kodėl liūdite. Nesislėpkite nuo vaikų. Pavyzdžiui: mama liūdi ir verkia, jai atrodo, kad vaikui negalima matyti liūdinčios ir nelaimingos mamos, nes tada ir vaikas ims liūdėti, todėl išeina į kitą kambarį verkti viena. Kas iš to išeina? Vaikas taip pat pradeda slėpti savo neigiamus jausmus, gali tapti uždaras, kaltinti save, būti vienas patiriant sunkius jausmus. Vėliau tėvai kreipiasi į specialistą klausdami: kodėl mano vaikas nesikalba su manimi, kai liūdi? Vaikas perima jūsų elgesį.

Grįžtant prie šeimos tarpusavio ryšio, svarbu suprasti, jog šeimos tarpusavio ryšys formuojasi ir keičiasi beveik visus šeimos gyvavimo metus. Jausmai, emocijos ir išgyvenimai taip pat priklauso šeimos tarpusavio ryšio, emocinio klimato kūrime. Neretai, netinkamas šeimos emocinis klimatas susiformuoja dėl netinkamai reiškiamų jausmų, patirčių, psichotraumų (pastarųjų turime kiekvienas). Kartais mūsų tarpusavio santykiai tampa disfukciniai ar toksiški, kuriems atsirasti įtaką turėjo krizės, pokyčiai, su kuriais mes nesusidorojome. Tokiu atveju, šeimos sistemai svarbu išmokti atpažinti ir suprasti šeimoje vyraujantį emocinį klimatą, santykius bei priežastis, kurios daro įtaką tokiam šeimos klimatui bei santykiams laikytis. Tam, kad galėtumėte planuoti tvarius ir teigiamus pokyčius, pirmiausia, turite pažinti savo šeimos galimybes ir stiprybes. Jeigu jaučiate įtampą, nerimastingumą, abejingus, beprarandančius ar atšalusius tarpusavio santykius, dažnesnę konfrontaciją, sunkius, neigiamus jausmus būnant šeimoje – nebijokite kreiptis pagalbos į specialistą, kuris mokės ir norės padėti atkurti ir optimizuoti jūsų šeimos tarpusavio santykius.

Šeimos konsultavimo specialistė Jolita Bogovičiūtė

VŠŠPC

Parašykite komentarą