received_766849703408928_1_1 Aš esu Justė. Į dienos centrą atėjau 2013 metų rugsėjį. Tuo metu intensyviai ieškojau vietos savanorystei. Ir radau :) Kaip ir 99% (asmeninė statistika) žmonių ieškančių mūsų dienos centro,
jo Visų Šventųjų gatvėje iš karto neradau. Teko skambinti Ievai, mano galva, žmogui, geriausiai tinkančiam dirbti su naujais savanoriais. Ji mane pasitiko su šypsena ir maloniai atsakė į visus pirmojo susirinkimo metu mano užduotus klausimus, vėliau, sulaukiau skambučio, kuriuo buvau pakviesta į asmeninį pokalbį dėl savanorystės. Taip viskas ir prasidėjo.

          Neilgai trukus pamilau visus dienos centro vaikus ir iš jo išeiti nebenorėjau. Pamenu tų metų pabaigoje, gruodžio 31d. su draugais kalbėjome apie praėjusius metus, dienos centras man buvo geriausias tų metų įvykis, atradimas. Tiesą sakant, dažnai būdavau netoliese dienos centro, man žinoti, o jums išsiaiškinti kokiais keliais. :) Iki šiol keista, jog buvau taip arti, bet net neįsivaizdavau, jog šalia yra dienos centras, kurio dalimi neužilgo tapsiu.

        Vaikai ir darbas su jais man visad atrodė kažkas nepaprasto. Tai galimybė daryti gera, mokant juos ir neišvengiamai paliekant juose dalį savęs, neišvengiamai.

        Šiuo metu dienos centre dirbu paaugliukų grupelės vadove. Dienos centras man yra namai, jo darbuotojai, bei savanoriai – šeima, o vaikai – mano mažieji, mylimieji draugai.

Ieva Kuzmaitė

Parašykite komentarą

*

VŠŠPC facebook’as